Aktuálne číslo: 2/2019
ISSN 2585-9358 (online)

Archív

CONCEPTUALISING THE ESSENCE OF A GREEN ORGANISATION

Abstrakt:

The international community, the European Union, encourage to address global ecology problems immediately, e.t. since 2010, the European Commission, by recognising the important role and contribution to improving the quality of environment, each year announces the green capital of Europe – this is the city in which the most favourable conditions for ecological lifestyle are established and which may become an example to other cities. The paper gives an analysis of the change in the concept of an organization, defines a paradigm of a green organization, and formulates the most important features of a green organization. Special attention is devoted to the assessment of specific components of a green organization. With an aim of making an analysis of the concept of a green organization, while refining the characteristic features of a green organization, the methods of comparative analysis and synthesis as well as abstrahation have been applied. New organisational features characterizing their adaptation to the changing environment are formed. Identification of these features, their exclusivity enables to conclude that a new type of the organisation has formed – the green organisation.

Autor: Ilona SKAČKAUSKIENĖ, Svetlana KUNSKAJA

Vydanie: 2019/1     Strany: 46-57     Klasifikácia JEL: M14, M19, L22

Kľúčové slová: green organisation, sustainability, sustainable development

Sekcia: SOCIAL AND ECONOMIC DEVELOPMENT

Kontakty:
Prof. Ilona Skačkauskienė, PhD.
Management Department
Vilnius Gediminas Technical University,
Lithuania
e-mail: ilona.skackauskiene@vgtu.lt

Mgr. Svetlana Kunskaja,
Law and Operations Division
Lithuanian Sports Medicine Centre, Vilnius
Lithuania
e-mail: svetlana.kunskaja@gmail.com


Literatúra:

Atkočiūnienė, Z. O., Radiunaitė, R. (2011). Žinių vadybos įtaka darnaus vystymosi reikšmėms įgyvendinti organizacijoje. Informacijos mokslai, 58, 56-73.
Azevedo, S. G., Carvalho, H., Duarte, S., Cruz-Machado, V. (2012). Influence of Green and Lean Upstream Supply Chain Management Practices on Business Sustainability. IEEE transactions on engineering management, 59(4), 753-765. DOI: 10.1109/TEM.2012.2189108
Bagdonienė, L., Bagdonas, E., Kazlauskienė, E., Zeniblytė, J. (2004). Organizacijų vadyba. Kaunas: Technologija.
Baležentis, A. (2007). Organizacijos inovacinio lauko veiksnių analizė. Viešoji politika ir administravimas, 22, 41-46.
Barnard, Ch. (1968). The functions of executive. Cambridge: Harvard University Press.
Boiral, O., Henri, J. F., Talbot, D. (2012). Modeling the Impacts of Corporate Commitment on Climate Change. Business Strategy and the Environment, 21(8), 495-516. dx.doi.org/10.1002/bse.723
Bukantis, A., Kažys, J., Kriaučiūnienė, J. (2016). Nacionalinė mokslo programa “Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas”. Geologija. Geografija, 2(3), 165-166.
Butkus, F. S. (2002). Įstatymas – valdymo įrankis specifinėje organizacijoje - valstybėje. Viešoji politika ir administravimas, 3, 64-70.
Chang, Ch. H., Chen, Y. S. (2013). Green organizational identity and green innovation. Management Decision, 51 (5), 1056-1070. doi.org/10.1108/MD-09-2011-0314
Chen, Y. S. (2011). Green organizational identity: sources and consequence. Management Decision, 49(3), 384-404. doi.org/10.1108/00251741111120761
Daft, R. L. (2010). Organization Theory and Design. South-Western Cengage Learning.
Delmas, M. A., Pekovic, S. (2013). Environmental standards and labor productivity: Understanding the mechanisms that sustain sustainability. Journal of Organizational Behavior, 34(2), 230-252. doi.org/10.1002/job.1827
Dutta, S. (2012). Greening people: a strategic dimension. Zenith International Journal of Business Economics & Management Research, 2(2), 143-148.
Europos Komisija (2014). Komisijos komunikatas Europos parlamentui, tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui. Žaliojo užimtumo iniciatyva. Retrieved from https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52014DC0446&from=LT
Europos Komisija (2014). Komisijos komunikatas Europos parlamentui, tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui. Žaliasis MVĮ veiksmų planas. [online] [cit. 28.8. 2018]. Retrieved from https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52014DC0440&from=LT
Fayol, H. (2005). Vadybos klasika. Administravimas: teorija ir praktika. Vilnius: Eugrimas.
Felton, A., Gustafsson, L., Roberge, J. M., Ranius, T., Hjältén, J., Rudolphi, J., Lindbladh, M., Weslien, J., Rist, L., Brunet, J., Felton A. M. (2016). How climate change adaptation and mitigation strategies can threaten or enhance the biodiversity of production forests: Insights from Sweden. Biological Conservation 194, 11-20. doi.org/10.1016/j.biocon.2015.11.030
Griesienė, I., Sarvutytė-Gailiūnienė, M. (2014). Darni rinkodara. Darnus Lietuvos vystymasis: teorija ir praktika, 162-183. Retrieved from http://www.knf.vu.lt/dokumentai/failai/soctyri/Darnus_Lietuvos_vystymasis_2014.pdf
Hatch, M. J. (2018). Organization Theory-Modern, Symbolic, and Postmodern Perspectives, 4th edition. Glasgow: Bell & Bain Ltd.
Hurn, B. J. (2012). Management of Change in a Multinational Company. Industrial and Commercial Training, 44(1), 41-46. doi.org/10.1108/00197851211193417
Yeganeh, B. Glavas, A. (2008). Green Organization Development. Organization Development Practitioner, 40(2), 6-11. [online] [cit. 28.02. 2019]. Retrieved from http://pnodn.pbworks.com/f/Green+OD+article.pdf
Jackson, S. E., Renwick, D. W. S., Jabbour, Ch. J. C., Müller-Camen, M. (2011). State-of-the-art and future directions for green human resource management: Introduction to the special issue. Rainer Hampp Verlag, 25(2), 99-116. doi.org/10.1177/239700221102500203
Jackson, S. E. Schuler, R. S., Jiangb, K. (2014). An Aspirational Framework for Strategic Human Resource Management. The Academy of Management Annals, 8(1), 1-56. doi.org/10.1080/19416520.2014.872335
Jafri, S. (2012). Green HR practices: an empirical study of certain automobile organizations of India. Human Resource Management, 42, 6193-6198.
Jolink, A., Niesten, E. (2013). Sustainable Development and Business Models of Entrepreneurs in the Organic Food Industry. Business Strategy and the Environment, 24(6), 386-401. doi.org/10.1002/bse.1826
Jurgelėnas, S. (2014). Darnaus vartojimo vertinimo problemos: vartotojo pozicija. Darnus Lietuvos vystymasis: teorija ir praktika, 387-408.
Jusčius, V., Šneiderienė, A. (2013). Įmonių socialinės atsakomybės įtaka regioninei plėtrai. Regional Formation and Development Studies, 1(9), 66-78.
Kanišauskaitė, V. (2011). Socialinis darbas. Patirtis ir metodai. Mokomosios socialinio darbo praktikos vietų (organizacijų) kaip besimokančių organizacijų aptartis, 8 (2), 195-208.
Keršytė, D., Rimkus, E. Kažys, J. (2015). Klimato rodiklių scenarijai Lietuvos teritorijoje XXI a. Geologija. Geografija, 1(1), 22-35.
Kutkaitis, A., Župerkienė, E. (2011). Darnaus vystymosi koncepcijos raiška uosto logistinėse organizacijose. Management theory and studies for rural business and infrastructure development, 2 (26), 130-137.
Lipinskienė, D. (2011). Organizacinė elgsena. Mokomoji medžiaga su praktinėmis užduotimis.
Margaretha, M., Saragih, S. (2013). Developing new corporate culture through green human resource practice. In: International Conference on Business, Economics, and Accounting, 1 (10).
Melnikas, B. (2011). Darni plėtra globalių transformacijų sąlygomis: šiuolaikiniai iššūkiai. Darnaus vystymosi strategija ir praktika / Mokslo darbai. [online] [cit. 28.8. 2018]. Retrieved from https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2011~1367180579821/J.04~2011~1367180579821.pdf
Mikalauskienė, A. (2014). Darnaus vystymosi paradigma ir jos raida. Darnus Lietuvos vystymasis: teorija ir praktika, 10-30. [online] [cit. 28.8. 2018]. Retrieved from http://www.knf.vu.lt/dokumentai/failai/soctyri/Darnus_Lietuvos_vystymasis_2014.pdf
Navickas, K., Navickienė, R. (2009). Darnios organizacijos modelio kūrimas. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2(15), 192-201.
Opatha, H. H. D. N. P., Arulrajah, A. A. (2014). Green Human Resource Management: Simplified General Reflections. International Business Research, 7(8), 101-112. DOI:10.5539/ibr.v7n8p101
Peleckienė, V. (2014). Besimokanti organizacija: teorija ir praktika. Vilnius: Technika.
Petkevičiūtė, N., Balčiūnaitienė, A. (2018). Darnumo vystymas organizacijose: problemos ir iššūkiai. Mokslinių straipsnių rinkinys: Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka, 20, 232-260.
Pivorienė, J. (2014). Darnios plėtros socialinė dimensija ir globalus švietimas. Socialinis ugdymas / Socialinės inovacijos socialinių industrijų plėtrai, 3(39), 39-47.
Potašinskaitė, M., Draugelytė, A. (2013). Įmonių socialinės atsakomybės dedamųjų fragmentiškas naudojimas Lietuvoje. Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development, 35(3), 424-431.
Rani, S., Mishra, K. (2014). Green HRM: Practices and Strategic Implementation in the Organizations. International Journal on Recent and Innovation Trends in Computing and Communication, 2(11), 3633-3639.
Reiser, D. B. (2011). Benefit Corporations – A Sustainable Form of Organization? NY: Brooklyn Law School, 591-625.
Renwick, S. W. D., Redman, T., Maguire, S. (2013). Green human resource management: A review and research agenda. International Journal of Management Reviews, 15, 1-14. doi.org/10.1111/j.1468-2370.2011.00328.x
Rimkus, E., Bukantis, A., Stankūnavičius, G. (2006). Klimato kaita: faktai ir prognozės. [online] [cit. 28.8. 2018]. Retrieved from
http://www.lgeos.lt/images/stories/geologijos_akiraciai/2006_1/10-20.pdf
Sathyapriya, J., Kanimozhi, R., Adhilakshmi, V. (2013). Green HRM - delivering high performance HR systems. International Journal of Marketing and Human Resource Management, 4(2), 19-25. DOI: 10.15373/22778179/APR2014/223
Siltaoja, M. (2009). On the discursive construction of a socially responsible organization. Scandinavian Journal of Management, 25(2), 191-202.
Song, W., Yu, H. (2018). Green Innovation Strategy and Green Innovation: The Roles of Green Creativity and Green Organizational Identity. Corporate Social Responsibility and Evironmental Management, 25(2), 135-150. doi.org/10.1002/csr.1445
Stasiukynas, A. (2013). Rekreaciniu kompleksu darnios plėtros vertinimas (Daktaro disertacija, Vilniaus Gedimimo technikos universitetas, Lietuva).
Stukaitė, D. Socialiai atsakinga organizacija personalo vadybos požiūriu. Tiltai, 13, 428-433. Retrieved from https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2003~1367188988477/J.04~2003~1367188988477.pdf
Šimanskienė, L., Paužolienė, J. (2011). Darnaus vystymosi koncepcijos suvokimas organizacijose. Management theory and studies for rural business and infrastructure development, 2(26). [online] [cit. 28.8. 2018]. Retrieved from http://vadyba.asu.lt/26/241.pdf
Šimanskienė, L., Petrulis, A. (2014). Darnumas ir jo teikiama nauda organizacijoms. Regional Formation and Development Studies, 1(11), 221-229.
Taylor F. W. (2005). Moksliniai valdymo principai. Vilnius: Eugrimas.
Tariq, S., Jan, F. A., Ahmad, M. S. (2014). Green employee empowerment: a systematic literature review on state-of-art in green human resource management. Quality and Quantity, 50(1). DOI: 10.1007/s11135-014-0146-0
Tumulytė, I. (2012). Pilietinės iniciatyvos aplinkosaugos komunikacijoje. Informacijos mokslai, 62, 7-17.
Zakarevičius, P. (2009). Organizacijų įvairovė ir klasifikavimas. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai, 50, 127-139.
Zakarevičius, P. (2012). Modernios organizacijos bruožai. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai, 64, 135-144.








Sociálno-ekonomická revue
Fakulta sociálno-ekonomických vzťahov
Trenčianska univerzita Alexandra Dubčeka v Trenčíne
Študentská 2
911 50 Trenčín
Slovak Republic

tel.: +421 7400 428
e-mail:

Copyright © fsev.tnuni.sk